|
|
|
|
|
|
|
|
|
 Posted: Wed Mar 07, 2007 11:23 am
Tie kas raso pasakojimus gali juos kelti čionai
Taigi mano vienintelis ir nepakartojamas kūrinys XDDDDD isigilinus pagausit prasme, šeip keli žmonės skaitydami, net verkė XDDDD taigi tikuosi jūs ji ivertinsit XDDD
___________________________________________________________________________________________
Pamatyti saule
Gyvenime, labai norėjau pamatyti saulę, bet labiausiai už viską pasaulyje, norėjau pamatyti tavo šypsena, kurios deja - nepamatysiu. Nors jos niekada ir nemačiau, man buvo apmaudu, žinau, kad kada tik panorėsiu galėsiu tave paliesti, bet tai nėra tas pat kas pamatyti žmogų akimis. Pieš penkiolika metų mano rankos tapo akimis. Aš niekada nemačiau saulės spinduliu, jutau tik šaltį... šiluma... tik jutau.
Kaip visada sėdėjau pakėlęs galvą į dangų, žinau, vienintelis dalykas kuri mačiau, buvo tuštuma, tačiau vis tiek sėdėjau ir stebėjau, gal aš pagaliau pamatysiu šviesą, kurios taip ilgai laukiau. Bet ne, niekas nepasikeitė: kaip viskas buvo - taip ir liko. Niekas nesikeitė, tamsa... tuštuma... sielvartas.
Aplinkui girdėjau šlamančius medžių lapus, žuvis kurios šokinėjo, tai iš vandens, tai į vandenį. Pagaliau išgirdau žingsnius... Atpažinau juos iš karto, jie priklausė tau. Galiausiai tavo žingsniai sustojo, prie pat tos vietos, kur sėdėjau aš. Pagaliau pasigirdo tavo balsas, jis skambėjo švelniai bet rūstokai:
-Ką tu čia veiki? Vakarais nėra šilta, be to gali peršalti.- pradėjo jis.
-Man nešalta Yoru-san,- atsakiau aš,- man patinka čia būti. Mane labai ramina, lauko garsai, nes viduje yra tik tyluma ir... ir... tuštuma.
Pagaliau pabaigiau aš. Pajutau kaip jis ramiai atsisėda šalia ir apkabina mano mane per liemenį. Tai mane akimirksniu sušildė. Man buvo šilta ir gera, nors nieko nemačiau, galėjau jausti jo šilta žvilgsnį, kuris stebėjo mano plaukus, veidą, akis, lūpas... Jeigu nebūčiau pažinojęs jo ankščiau, niekada nebūčiau leidęs jam manęs net paliesti, niekada nebuvau patiklus. Bet ši kartą aš pasidaviau jausmams. Padėjęs savo galva jam ant peties, jaučiausi mylimas ir reikalingas, nenorėjau, kad laikas slinktu toliau, norėjau likti taip amžinai.
Ne, mano noras kaip visada neišsipildė. Išgirdau dar kelių žmonių žingsnius. Tai buvo kariškiai. Jie priėjo prie manęs ir Yoru.
-Pone,- tarė vienas susirūpinusiu balsu.
Nieko nesupratau, bet ir nesistengiau. Pagaliau pajutau, kaip tavo ranka paleido mane ir aš pasitraukiau. Mane akimirksniu apgobė šaltis ir tamsa. Išgirdau, kaip tu atsistoji ir padėjai man pakilti. Išgirdau, kaip tų dviejų žmonių žingsniai pradėjo tolti, pajutau, kaip ir tu tolsti nuo manęs.
-Kur... Kur tu eini?- paklausiau pakankamai garsiai, nors ir bijojau išgirsti atsakymą.
-Eik vidun, sušalsi,- pasakei ramiai ir su nežmonišku švelnumu.
-Bet, bet man nešalta,- pasakiau keldamas aukščiau balsą.- Man nešalta, aš... aš tavęs palauksiu... čia.
Pajutau, kaip tavo ranka palietė mano nugara, ji švelniai priglaudė mane prie tavo kūno, o nuleidęs galvą man prie ausies tarei:
-Aš grįšiu, eik vidun ir aš nenoriu, kad susirgtum.
Norėjau dar kažką sakyti, bet pajutau jo lūpas prie savųjų, jos buvo šiltos ir švelnios. Paskutinis dalykas kuri pajutau buvo tavo šiltas ir sunkus paltas, kuris atsidūrė man ant pečių.
Po to karto aš jo niekada nebepamačiau. Niekas man nesakė kur jis ir niekas man nerodė tokio švelnumo koki rodė jis. Vienintelis žmogus kuris nuoširdžiai mylėjo šį aklą žmogeli, buvo kapitonas Mawata Yoru.
Aš gyvenau toliau, tačiau kiekvieną dieną vis laukiau tavęs, grįžtančio atgal, apkabinančio mane ir ištariančio šiltus žodžius: „aš grįžau“ bet tai liko, tik mano svajonė, kuri niekada neišsipildys, kaip ir tą - pamatyti saulę. Tos svajonės ir likis svajonėmis... amžinai...
(jei nesupratot čia apie gėjus >.<"""")
|
 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Posted: Thu Mar 08, 2007 12:32 pm
permetu savo pasakojimus cia 3nodding
Ašaros monologas
Praeiviams aš panaši į purviną, laukinį šuniūkštį. Visi mato tik sukepusius plaukus, neaiškios mimikos perkreiptą veidą (turbūt ne visi suvokia, kad aš moteriškos lyties) ir žvilgsnį – tuščią, nukreiptą į niekur. Gal vienas kitas jautresnis žmogus pamato, kad papilkėjusius skruostus visada drėkina ašaros. Turbūt tik dėl jų jaučiuosi švaresnė. Jos, tyliai tekėdamos, valo mažą ruoželį odos. Taip... verkdama aš jaučiuosi švaresnė.
Aklai eidama gatvių labirintais, nematydama šviesoforo šviesų, nematydama temstančių gatvių, stengiuosi įsidėmėti kiekvieną šaligatvio plytelę. Galbūt rytoj miegosiu ant jų... Džiaugiuosi, kad bent su grindiniu sutariu, kad galiu pasitikėti kietu pagrindo po kojomis, kūnų, galva. To negaliu pasakyti apie savo gyvenimą...
Nėra nei vienos tokios pačios dienos, yra tik tie patys smerkiantys žmonių žvilgsniai.
O kažkada viskas buvo kitaip. Dabar ne vienas mane pamatęs labai nustebtų, jog po tuo purvo sluoksniu kažkada buvo švelnūs, purūs ir nuostabiai geltoni plaukai. Po saulėtos vasaros jie nubaldavo, po žiemos – patamsėdavo. Džiaugiausi jų neklusnumu, nepykdavau už šelmiškas bangeles. Gal tik kartais (kai tekdavo būti rimtai) stengdavausi juos klusniai sušukuoti.
Kažkada mano oda buvo švari. Ją prausiau ne ašaromis, o upeliuko vandeniu. Ryte oda, pabudusi po ramios nakties, skaisčiai nurausdavo, kai ją bučiuodavo šalti lašiukai. Parausdavau ne tik nuo šalto vandens. Drovumas dažnai nudažydavo raudoniu mano skruostus. Tada man tai labai nepatikdavo, jausdavausi permatoma ir pažeidžiama... o dabar... tiek purvo. Nebesimato siela...
Ir ši istorija kartojasi kiekvieną kartą, kai mažoje veidrodžio duženoje pamatau riedančią ašarą. Tada tyliai nudžiungu – šiandieną busiu švaresnė.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Posted: Thu Mar 08, 2007 12:35 pm
***
Dūžtanti vaza neišgąsdino Godos. Svaigulys darė savo: sulėtėjusi reakcija ir aplinka, virstanti vientisa haliucinacija. O ji stengėsi. Tik viską sugadino vaza. Ir dar girgždančios grindys. „Bet aš tai nejudu“ – išsikristalizavo aptemusioj vaizduotėj. Goda nekoordinuotai atsuko žvilgsnį į koridoriaus galą. Šešėlių žaismas glumino jos tamsų protą, bet sąmonės likučiai grupavo blankų vaizdą į teorišką būtybę. „Šššš...“ – mintyse Goda tildė savo pakeleivį, užsisuko ir atsitūpė. „Surinksiu šukes, kad jis nesusipjaustytų kojų“.
Permatomi stiklo gabaliukai neklusniai gulėsi į Godos delną. Šurmulys už nugaros trukdė susikoncentruoti. O šukės tokios smulkios. „Tyla neturėjo dingti“ – šlykščiai spengė ausyse.
- Vaza irgi neturėjo sudužti.
Goda krūptelėjo. „Čia ne mano“ – šukės iškrito iš delno. Čaižūs garsai pavirto tolimu ūkimu. Mergina užsidengė ausis delnais. Šešėlis, stovėjęs už nugaros, nedrąsiai uždėjo peršviečiamą ranką ant Godos peties. Ji sverdėdama atsistojo. „Jis ne basas“ – nuliūdo mergina.
- Klysti, aš basas.
Šiurpas perbėgo nuogu kūnu. Goda užsimerkė. Pagauta ekstazės, konvulsiškai ištiesė rankas į priekį. Ji jautė, kad viena vazos šukelė palindo po oda. Nevalyvai sulenkė ranką, liežuviu laižė pirštą.
- Šukė nieko blogo tau nepadarys.
„Tą patį tu sakei ir apie mane, bet vaza sudužo.“
- Gal aš nesu visažinis?
Goda papurtė galvą. Svaigulys jai merkė akis, o ranka ant peties spaudė prie žemės. „Gerai, aš surinksiu“. Delnu atsirėmė į grindis, pilnas šukių. „Jūs man nepadarysit nieko blogo.“
- Tą patį man sakė ir vaza.
„Ji klydo, Dieve.“
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Posted: Sat Mar 10, 2007 3:36 am
AngelVeggie tavo kurinuko tema labai aiski. bet dar labai silpnas tavo stilius smile taciau man patiko smile parasyk dar ka nors
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Posted: Thu Mar 15, 2007 12:27 pm
Oi man rašyba niekada nebuvo stipri puse, nes me beveik nerašo, nu nemėgstu XDDD nors kartais pakuriu eilėraščių, bet ten tai jau EMO mintys XDDDDDD Pas tau irgi savotiškas stilius, bet kažkas mane nuo tavo pasakojimu atitraukė, nžn me nevisada viska skaito, tai gal todėl XDDDD
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Posted: Sun Mar 18, 2007 8:46 am
taip jau buna su ta kūryba 3nodding vieniems patinka tavo stiliu, o kitiems atrodo kad mali visiska sh** smile
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Posted: Wed Apr 11, 2007 8:33 am
Kiek girdėjau daugumai patinka šis kūrinys, nes čia out of character XDDD me taip nerašo, me nemoka rašyti, ne taip kaip mano systra XDD
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Reply
